Naujienos

Džiugi žinia teatro mylėtojams! Vieno žymiausių lietuvių teatro režisierių Oskaro Koršunovo spektaklis “Dugne” bus pristatytas Slovakijoje, Tarptautiniame Nitros teatro festivalyje. Pagal Maksimo Gorkio pjesę “Dugne” sukurtas to paties pavadinimo vieno veiksmo spektaklis bus rodomas senajame Karol Spišák teatre rugsėjo 24 dieną, šeštadienį 16.00 ir  21.30 valandomis. Bilietų teirautis http://www.nitrafest.sk/home/programme-2011/tickets/ Fotografijos autorius: D. Matvejev

DUGNE

Režisierius – Oskaras Koršunovas

Scenografija – Dainius Liškevičius ir Oskaras Koršunovas

Kostiumų dailininkė – Agnė Kuzmickaitė

Muzika - Antanas Jasenka

 
Vaidina:

SATINAS - Dainius Gavenonis

NASTIA - Rasa Samuolytė

AKTORIUS - Darius Gumauskas

BUBNOVAS - Julius Žalakevičius

BARONAS - Darius Meškauskas

KLEŠČIUS - Jonas Verseckas

TOTORIUS - Tomas Žaibus

ALIOŠKA - Giedrius Savickas

KVAŠNIA - Nelė Savičenko

MEDVEDEVAS - Rytis Saladžius

 
Premjera - 2010 spalio 22 d.

 
Režisierius Oskaras Koršunovas: „ „Dugne“ – tai laboratorija, kurioje bandomieji esame mes patys. Ją pradėjome kurti jau statydami „Hamletą“. Tai buvo pirmasis mūsų teatro spektaklis, kai galvojome ne apie rezultatą, o siekėme išmėginti, surasti save, prieiti tokį aktorinį organiškumą, kai aktorius kuria personažą, tačiau nepraranda tikroviškumo, lieka savimi. M. Gorkio tekstas tampa aktualus tik tuomet, kai aktorius sugeba personažą išauginti savo dirvoje, kai kurdamas jį remiasi savo patirtimi. Tai ir yra didžiausias laboratorijos tikslas. Būtent ta aktoriaus asmenybės ir kuriamo kito, jam svetimo personažo sankirta. Tam pasirinkome ir specialią erdvę, atsisakėme pjesės siužeto ir istorijos.

„Dugne“ aktoriai fiziškai taip pat labai priartėjo prie žiūrovo. „Hamlete“ aktorius buvo pasodintas prie veidrodžio, kuriame išvydo nebe save, o tas kitas jį trikdė ir neleido meluoti, o čia mes išdrįsome sėstis taip arti žiūrovo arba žiūrovą pasodinti taip arti aktoriaus, kad nebeliko jokios galimybės išvengti tos akistatos. Šiame susitikime nebeturi įtakos nei teatrinės širmos, nei apšvietimas, nei teatro magija. Viskas yra be galo atvira.

Tokį spektaklį kurti mane padrąsino ir pastūmėjo dalinė „Dugne“ nesėkmė Oslo nacionaliniame dramos teatre. Ten didžioji teatro scena, epochos atkūrimas, tam tikras demonstratyvumas sukliudė iš tikrųjų atverti tą žmogiškumą, apie kurį kalba M. Gorkis.“