Pilietybė
Informuojame, kad nuo 2020 m. spalio 1 d. prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės bus teikiami per Lietuvos migracijos informacinę sistemą – MIGRIS.
Prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir dokumentus ambasadoje bus galima pateikti iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
Lietuvos Respublikos pilietis negali turėti kitos valstybės pilietybės, išskyrus įstatymu numatytas išimtis.
Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo apie tai pranešti Lietuvos Respublikos institucijoms.
Pareiga pranešti apie kitos valstybės pilietybės įgijimą
Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, t. y. asmenys:
- kurie Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami (1 punktas);
- kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., taip pat yra jų palikuonys (2 ir 4 punktai);
- kurie išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., taip pat yra jų palikuonys (3 ir 4 punktai);
- kurie, sudarydami santuoką su kitos valstybės piliečiu, dėl to savaime (ipso facto) įgijo kitos valstybės pilietybę (5 punktas);
- kuriems nėra sukakę 21 metai, jeigu juos, Lietuvos Respublikos piliečius, iki kol jiems sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jie įgijo kitos valstybės pilietybę (7 punktas);
- kurie išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei (9 punktas).
Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę, per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu apie tai pranešti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai (Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba teritorinei policijos įstaigai pagal asmens gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje) arba Lietuvos Respublikos atstovybei.
Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir neveiksnių asmenų Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę klausimas nagrinėjamas pagal jų atstovų pateiktą pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą.
Pranešime Lietuvos Respublikos pilietis nurodo, kada ir kokios valstybės pilietybę įgijo, taip pat ar yra (nėra) Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ar 9 punkte nurodytų sąlygų, pagal kurias asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Prie pranešimo pridedama:
- Pranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą;
- Lietuvos Respublikos pasas ir/arba asmens tapatybės kortelė ar jų notaro ar notarui prilyginto asmens patvirtinta kopija;
- dokumentų, patvirtinančių Austrijos Respublikos pilietybės įgijimą (Bescheid über die Verleihung der Staatsbürgerschaft der Republik Österreich ir Staatsbürgerschaftsnachweis der Republik Österreich) originalai su vertimu į lietuvių kalbą, ar šių dokumentų notaro ar notarui prilyginto asmens patvirtinta kopija su vertimu į lietuvių kalbą (šiuo atveju Apostille tvirtinamas notaro ar jam prilyginto asmens parašas ir antspaudas);
- dokumentai, patvirtinantys Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ar 9 punktuose nurodytas sąlygas, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis;
- apmokėtas sau adresuotas vokas (juo bus persiųstas sprendimas dėl LR pilietybės).
Tais atvejais, kai pranešimas siunčiamas registruotu paštu arba per pasiuntinį, pranešimą pasirašiusio Lietuvos Respublikos piliečio parašas ir prie šio pranešimo pridedamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos notaro.
Konsulinis mokestis už pranešimą apie Austrijos Respublikos pilietybės įgijimą neimamas.
Daugybinė pilietybė
Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
- Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
- yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.
- yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
- yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis.
- sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
- yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;
- yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
- yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos piliečio, kartu turinčio ir kitos valstybės pilietybę, statusas
Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.
Pilietybės atkūrimas neatsisakant kitos valstybės pilietybės
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyje nurodyti asmenys gali atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę neatsisakydami turimos kitos valstybės pilietybės.
Prašymas ir dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės:
- Lietuvių kalba užpildytą prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo;
- Austrijos ar kitos valstybės asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- gimimo liudijimą;
- dokumentus, įrodančius besikreipiančio asmens (arba jo tėvo/motinos, senelio/senelės, prosenelio/prosenelės) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę;
- Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos išduotą pažymą apie iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens tremtį arba dokumentą, patvirtinantį iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens išvykimą iki 1990 m. kovo 11 d. iš tuometinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę;
- dokumentą, patvirtinantį, iš okupuotos Lietuvos Respublikos ištremto asmens, arba iki 1990 m. kovo 11 d. iš Lietuvos Respublikos nuolat gyventi į kitą valstybę išvykusio asmens, kitos valstybės pilietybės įgijimą;
- giminystės ryšį įrodančius dokumentus (jeigu kreipiasi iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis);
- vardo/pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus (jeigu keitėsi).
Dokumentai, patvirtinantys iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, yra: Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.
Jeigu tokių dokumentų nėra, iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.
Giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai yra: gimimo liudijimas (tėvo, motinos, senelio, senelės); santuokos liudijimas (tėvų, senelių, prosenelių); ištuokos liudijimas (tėvų, senelių, prosenelių); kiti dokumentai.
Turi būti pateikti dokumentų originalai. Ne Lietuvoje išduoti dokumentai, turi būti patvirtinti konsuline pažyma (Apostille) bei pateikti dokumentų ir Apostille vertimai į lietuvių kalbą.
Daugiau informacijos galite rasti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.