PARODA "GAMTOS ILGESYS. EUROPOS PEIZAŽAI" ATKELIAUJA Į LINCĄ
Birželio 2 d. 18 valandą Lince (Schlossmuseum Schlossberg 1) bus atidaroma tarptautinė dailės paroda „Gamtos ilgesys. Europos peizažai“, kurią surengė Lietuvos dailės ir Aukštutinės Austrijos žemės muziejai. Paroda veiks iki spalio 26 dienos.
Tai antroji tarptautinio projekto dalis – nuo kovo 12 d. iki gegužės 17 d. ši paroda buvo eksponuojama Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje.
Parodos „Gamtos ilgesys. Europos peizažai“ atidaryme dalyvaus LR ambasadorius Giedrius Puodžiūnas, Aukštutinės Austrijos žemės vyriausybės vadovas dr. Josef Pühringer, Aukštutinės Austrijos žemės muziejaus direktorius dr. Peteris Assmannas, LR kultūros atašė Rita Valiukonytė, parodos kuratoriai dr. Lothar Schultes, Laima Bialopetravičienė bei Lietuvos dailės muziejaus tarptautinių ryšių centro vedėja Dalia Rimkūnienė.
Apie projektą
Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ tarptautinė dailės paroda „Gamtos ilgesys. Europos peizažai“ yra svarbiausias Lietuvos dailės muziejaus (Vilnius) ir Aukštutinės Austrijos žemės muziejų (Lincas) bendras projektas, sumanytas dar 2004 m. reikšmingiausio Linco muziejaus vadovui dr. Peter Assmann atvykus į Vilnių aptarti pasirengimo 2009 m. Europos kultūros sostinių programoms. Tąkart didžiausi Vilniaus ir Linco muziejai susitarė keistis vertingomis parodomis, o 2009 m. surengti bendrą Europos gamtovaizdžių parodą tiek Vilniuje, tiek Lince. Dar 2007 m. Vilnius turėjo išskirtinę galimybę susipažinti su pasaulinio garso dailininko Alfredo Kubino piešinių ir grafikos kolekcija iš Aukštutinės Austrijos žemės muziejų „Alfredas Kubinas – kita realybės pusė“, o 2008 m. pabaigoje Lince pristatyta lietuviškųjų prakaitėlių paroda, kurią 2009 m. balandžio mėnesį Lince pakeis Baltiškojo gintaro kolekcijos iš Palangos gintaro muziejaus paroda.
Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus R. Budrio nuomone, „tarptautinė dailės paroda „Gamtos ilgesys. Europos peizažai“ yra ypatingas meno projektas, atveriantis Europos kraštų unikaliausius gamtovaizdžius, kurie kartu yra ir iš vidinės menininkų patirties atsivėrę europietiškieji sielovaizdžiai. Europos gamtinės erdvės, kokios bebūtų skirtingos, įvairios, parodoje atsiskleidžia ir bendraisiais europinės civilizacijos bruožais, lotyniškosios kultūros sklaidos linijomis“.
Paroda lankytojams pristatys unikaliausius 138 žymių dailininkų sukurtus Europos kraštų gamtovaizdžius nuo Adrijos iki Šiaurės jūros, nuo Britanijos salų iki Kaukazo kalnų. Anot parodos kuratoriaus L. Schultes, „dauguma šiai parodai atrinktų peizažų atspindi ne tik Senojo pasaulio geografinę įvairovę, kelionių tikslus ar potyrius, bet ir išsvajotas vietas. Šiuo atveju jie tampa žmogaus jausmų sinonimais. Jie simbolizuoja nuotykius, laisvę, begalybę, šviesą, karštį ir aistrą, taip pat paslaptį, nykumą ir melancholiją. Paroda pateikia daug tokio ilgesio vietų – pažįstamų ir apaugusių klišėmis, bet taip pat nuošalių bei nepaliestų“. Kuratorė L. Bialopetravičienė tikina, kad parodos lankytojai „išvys ne tik gaivališkus, civilizacijos nepaliestus gamtos vaizdus – kalnus, laukus, miškus ar vandenis – bet taip pat kūrinius, atspindinčius žmonių gyvenimo scenas, architektūros fragmentus ar kitokius žmogaus rankų darbo objektus“. Neatsitiktinai kuratorių pasirinktas ir ekspozicijos dalių išdėstymas, kuris yra grindžiamas ne geopolitiniais principais, o universalesniais aspektais atskleidžiama Europos peizažų įvairove: didžiųjų Senojo žemyno regionų – Šiaurės, Pietų, Rytų, Vakarų ir Vidurio Europos šalių kultūrinėmis tradicijomis, mentaliteto savitumu, kraštovaizdžio skirtybėmis, peizažo žanro chronologine ir stilistine raida, dailininkų kūrybos originalumu bei vaidmeniu Europos meno istorijos kontekste.
Parodoje lankytojai pamatys per 200 XVI – XX a. pr. peizažų iš Lietuvos dailės muziejaus, Aukštutinės Austrijos žemės muziejų (Lincas) rinkinių ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, taip pat Latvijos nacionalinio dailės muziejaus, Estijos dailės muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Žemaičių muziejaus „Alka“.
LDM informacija
Nuotraukoje – Juozapas Marševskis. „Neris prie Vingio parko“. 1872 m.
Fotografas Antanas Lukšėnas
