LIETUVOS ŽYDŲ ISTORIJA IR KULTŪRA ZALCBURGE
Pirmą kartą Zalcburge rugsėjo 4 dieną 16 val. Haus für Europa, Edmundsburg, Mönchsberg 2, Salzburg, Europos salėje,įvyks kultūrinė-informacinė popietė,skirta Lietuvos žydų istorijai bei kultūrai. Programoje dalyvaus kultūros veikėjai bei mokslininkai iš Lietuvos, Vokietijos bei Izraelio. Sveikinimo žodį tars LR ambasadorius Giedrius Puodžiūnas. Apie litvakų istorinį ir kultūrinį palikimą kalbės vokiečių istorikė Ruth Leiserowitz, literatūrologė ir teatrologė Irena Veisaitė, iš Lietuvos kilęs izraelietis Ephraim Lapid. Rašytojas Markas Zingeris skaitys ištraukas iš savo kūrybos, publicistas ir vertėjas iš lietuvių kalbos Cornelius Hell pristatys savo šiais metais pasirodžiusią knygą apie Vilnių „Der eiserne Wolf im barocken Labyrinth. Erwachendes Vilnius“ („Geležinis vilkas baroko labirintuose. Bundantis Vilnius“). Šioje knygoje autorius pateikia spalvingą Vilniaus portretą, aprašydamas miesto istoriją, architektūrą, iškilias asmenybes, dalindamasis savo prisiminimais bei įspūdžiais. Muzikinę programą užpildys violončelininko Glebo Pyšniako solinis koncertas. Renginį organizuoja Zalcburgo žydų kultūros istorijos centras bendradarbiaujant su LR ambasada ir kultūros atašė Austrijos Respublikoje.
16.00 Sveikinimo žodį tars LR ambasadorius Giedrius Puodžiūnas, Zalcburgo federalinės žemės ministrės pirmininkės pavaduotojas Mag. David Brenner bei Zalcburgo miesto mero pavaduotojas Dr.Martin Panosch
16.15 – 17.00 Dr. Ruth Leiserowitz: „Žydai Lietuvoje. Praeitis ir dabartis“
17.00 – 17.45 Dr. Irena Veisaitė: „Kodėl Lietuvoje vis dar sunku kalbėti apie holokaustą?“
17.45 – 18.15 Pertrauka
18.15 – 19.00 Ephraim Lapid „A Lithuanian Jew in Israel: atsiminimai“
19.00 – 20.30 KULTŪRINIS VAKARAS
Gros Violončelininkas Glebas Pyšniakas
Rašytojas Markas Zingeris skaitys ištraukas iš savo kūrybos bei kalbėsis su publicistu ir vertėju Cornelium Hell
Cornelius Hell pristatys savo knygą apie Vilnių „Der eiserne Wolf im barocken Labyrinth. Erwachendes Vilnius“ 2009
Renginio organizatorius Žydų kultūros istorijos centro direktorius prof. Gerhard Langer džiaugiasi, kad pavyko suburti tokias iškilias asmenybes. Paklaustas, kas nulėmė renginio temos pasirinkimą, profesorius atsako: „Mane
domina kultūrinė situacija Lietuvoje, o ypač žydų kultūrinis palikimas, todėl džiaugiuosi, kad ne tik mes akademikai, bet ir plačioji visuomenė turės galimybę susipažinti su litvakų praeitimi ir dabartimi".
2004 metais įsteigtas Žydų kultūros istorijos centras prie Zalcburgo universiteto tyrinėja žydų kultūrą nuo jos ištakų iki šių dienų. Čia dirbantys mokslininkai ypatingą dėmesį skiria diasporos, jidiš ir hebrajų kalbų, kultūrinių sąlyčių ir skirtumų, migracijos, genocido, naujų antisemitizmo apraiškų Europoje tyrinėjimui, centre archyvuojamas genocidą išgyvenusių žmonių žodinis palikimas. Žydų kultūros istorijos centras intensyviai bendradarbiauja su JAV, Izraelio ir Europos universitetais, organizuoja akademinius bei kultūrinius renginius.
2010 metų rudenį centras pradės naują du metus trunkančią magistro studijų programą „Žydų kultūros istorija“, kurią sudarys trys dalys: žydų kultūros istorijos šaltinių tyrinėjimas, kalbos, genocido ir holokausto studijos.
Profesorius Gerhard Langer tikisi, kad programa sudomins ir Lietuvos istorijos ir lingvistikos studentus. Daugiau informacijos: http://www.uni-salzburg.at/zjk
APIE DALYVIUS
Rutha Leiserowitz (g. 1958 m. Brandenburge) – istorikė. Studijavo istoriją ir polonistiką Laisvajame Berlyno universitete ir Vilniuje. 1996 – 2000 metais gyveno ir dirbo Klaipėdoje, buvo Tomo Mano muziejaus mokslinė
bendradarbė, dėstė Vakarinės Lietuvos ir Prūsijos istoriją, 1997 m. įgijo daktaro laipsnį naujosios istorijos srityje, nuolat dalyvauja moksliniuose projektuose Potsdamo, Humbolto ir Klaipėdos universitetuose.
Irenai Veisaitė (g. 1928 m. Kaune) – Antrojo pasaulinio karo metu Kauno gete neteko tėvų. 1953 m. Maskvos universitete baigė germanistikos studijas. 1963 m. Leningrado universitete apgynė mokslų daktaro disertaciją.
Nuo 1953 m. iki 1997 m. Vilniaus pedagoginiame universitete dėstė Vakarų Europos literatūrą, vokiečių literatūrą, XX amžiaus teatro istoriją. Nuo 1965 m. docentė, nuo 1999 m. VPU garbės profesorė. Nuo 1963 m.–1964 m.
žinoma ir kaip teatro kritikė. Paskelbė virš 200 straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje. Taip pat yra mokyklinių vadovėlių bendraautorė, keliolikos knygų sudarytoja.
Nuo 1990 m. iki 1993 m. Atviros Lietuvos Fondo valdybos vicepirmininkė, nuo 1993 m. iki 2000 m. - ALF valdybos pirmininkė. Taip pat yra įvairių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų narė.
1995 m. apdovanota Ketvirtojo laipsnio <http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_did%C5%BEiojo_kunigaik%C5%A1%C4%8Dio_Gedimino_ordinas> Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, 2006 m. Barboros Radvilaitės medaliu už nuopelnus kultūrai ir švietimui.
Ephraim Lapid iš Lietuvos į Izraelį emigravusios šeimos sūnus, studijavo arabų kalbą ir politikos mokslus, dirbo Izraelio armijoje. Jis yra Lietuvių žydų asociacijos narys, gausių publikacijų autorius, dėsto BAR Ilan
universtitete ir Atiel koledže.
Gleb Pyšniak (g. 1987 m. Vilniuje) - nuo 1998 metų mokėsi Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, mokytojos ekspertės Tatjanos Kuc violončelės klasėje. Šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof.<http://www.musicperformers.lt/vid.php3?&menu_id=3&at_id=18> Rimanto
Armono violončelės klasėje ir Vienos Muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete, prof. Stefan Kropfitsch. Aktyviai koncertuoja Lietuvoje bei užsienyje ir kaip solistas, ir kaip kamerinių ansamblių dalyvis.
Būdamas dvylikos metų grojo solo su Balio Dvariono kameriniu orkestru. Vėliau Lietuvos kameriniu orkestru, Kauno simfoniniu orkestru, Vidzemes kameriniu orkestru, Porto simfoniniu orkestru, NIKO kameriniu orkestru,
Balio Dvariono mokyklos simfoniniu orkestru. Nuo 2005 metų surengė nemažai rečitalių Lietuvoje, Lenkijoje, Olandijoje, Kroatijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Italijoje, Austrijoje, Rusijoje, Slovakijoje, Lichtenšteine,
Latvijoje, nuolat kviečiamas dalyvauti festivaliuose.
2000-2008 Gleb Pyšniak tapo daugelio nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatu (Balio Dvariono konkursas, tarptautinis konkursas Lenkijoje, „Sąskambiai”, „Pavasario pasažai”, „Pavasario sonata” ir t.t.), 2006
Tarptautinio Karlo Davydovo III premijos, bei VI Tarptautinio Antonio Janigro konkurso I premijos laureatas, bei specialaus prizo laimėtojas. 2005 Glebui Pyšniakui buvo suteikta Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko fondo
premija. 2008 Lietuvos muzikos ir teatro akademijos styginių instrumentų katedros konkurse laimėjo I-ąją vietą. 2009 Tarptautiniame August Dombrovski konkurse Rygoje laimėjo I-ąją vietą bei žiuri specialųjį prizą. 2006 Glebą
apdovanojo Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
Markas Zingeris (g. 1947 m. Prienuose) – žurnalistas, prozininkas, poetas, dramaturgas, vertėjas. Iki 1971 studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete, vėliau dirbo Karo muziejuje Kaune, laikraštyje „Laikinoji sostinė“, dėstė Kauno ir Vilniaus aukštosiose mokyklose. Nuo 2005 metų M. Zingeris eina Vilniaus Gaono Valstybinio žydų muziejaus direktoriaus pareigas. Rašytojas yra Lietuvos rašytojų sąjungos, PEN lietuvių centro narys. Debiutavo 1984 m. eilėraščių knyga „Namas iš kedro“. M. Zingeris yra išvertęs knygų iš rusų ir anglų kalbų. Jo paties kūryba versta į vokiečių, prancūzų, anglų, danų, rusų, jidiš, suomių, lenkų, vengrų kalbas.
M. Zingerio eilėraščių knyga „Vakaras vaikystėje“ (1989 m.) pelnė geriausio 1990 m. naujo autoriaus titulą, romanas „Iliuzionas“ (2000 m.) pripažintas geriausia 2001-ųjų knyga. Šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje.
Cornelius Hell (g. 1956 m. Zalcburge) – studijavo germanistiką ir katalikiškąją teologiją. Nuo 1993 m. gyvena Vienoje. 1984-1986 m. Vilniaus universitete dėstė vokiečių kalbą ir austrų literatūrą. Nuo 1990 m.
nepriklausomas rašytojas, žurnalistas ir vertėjas, o 1991-1993 m. taip pat ir Zalcburgo literatūros forumo „Leselampe" vadovas. 1990-1992 m. Zalcburgo universitete dėstė lietuvių kalbą. 1992-2005 m. dėstė vokiečių poetiką Zalcburgo Mocarteume. Iki 2008 m. austriško savaitraščio „ Die Furche" kultūros dalies redaktorius.
C. Hell parašė gausybę esė, literatūros kritikos straipsnių ir parengė apie 150 laidų ORF ir Bavarijos radijo stotims. 1996 m. jam įteikta Austrijos valstybinė premija už mokslinę publicistiką, o 2004 m. Lietuvos rašytojų
sąjunga C. Helliui įteikė „Poezijos pavasario" prizą už lietuvių poezijos vertimus į vokiečių kalbą. Tais pačiais metais apdovanotas Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžiumi. 2006-2007 m.
Vienos universitete jis skaito paskaitų ciklą „Literatūra ir kultūra Lietuvoje nuo valstybės atkūrimo (1918 m.)".
