Naujienos

Rimas Bičiūnas Gegužės 7 dieną 18 val. Linco galerijoje „ART PARK“ (Hamerlingstrasse 42 / 1.Stock, A-4020 Linz) bus atidaroma Lietuvių menininkų darbų paroda „70: TAPYBA, GRAFIKA, SKULPTŪRA“. Ši paroda – antroji projekto VICE VERSA ART LINZ – VILNIUS 2009 dalis. Linco menininkų darbų paroda buvo eksponuojama „Arkos“ galerijoje šių metų kovo 25 – balandžio 25 dienomis. Lietuvių menininkų darbus Linco gyventojai bei svečiai galės pamatyti iki birželio 6 dienos.

Parodos atidaryme Lince dalyvaus Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Babravičius, Lietuvos ambasadorius Austrijos Respublikai Giedrius Puodžiūnas, LR kultūros atašė Rita Valiukonytė, Vilniaus savivaldybės užsienio ryšių skyriaus vyr. specialistė Eglė Skeiverytė, LDS parodų kuratorė Eglė Bertašienė, „Arkos“ galerijos direktorė Dovilė Tomkutė, taip pat parodoje dalyvaujantys menininkai Jolanta Sereikaitė, Arvydas Baltrūnas, Romualdas Balinskas.

Projekto organizatoriai: Galerija „Art Park“, Lietuvos dailininkų sąjunga, Galerija „Arka“, LR kultūros atašė ir LR ambasada Austrijoje

Projekto rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Stumbras“, UAB „Vilniaus duona“

 Jonas Daniliauskas

70: TAPYBA, GRAFIKA, SKULPTŪRA

Lietuvos dailininkų sąjunga sėkmingai tęsia kilnojamųjų parodų tradiciją, pradėtą dar 2003 m. Pirmoji dailės kolekcija, kurią sudarė 59 autorių 104 tapybos, grafikos ir skulptūros darbai, apkeliavo Lenkiją, Rusiją ir Vengriją. Varšuvoje, Karaliaučiuje ir Budapešte eksponuoti lietuvių kūriniai sulaukė didelio užsienio žiūrovų susidomėjimo. Antroji LDS kilnojamoji paroda keliavo po Suomiją, Olandiją, Italiją, Lenkiją ir Ukrainą. Dabar ją pamatys Art Park galerijos Lince (Austrija) lankytojai.

Antrojoje LDS kilnojamojoje parodoje pristatoma 70 skirtingų kartų menininkų kūryba, kurią reprezentuoja 70 darbų. Ekspozicijoje dominuoja įvairios stilistikos kūriniai. Dauguma jų sukurta per paskutinius trejus metus. Jie atspindi dabartinėje lietuvių dailėje vyraujantį idėjų ir raiškos priemonių pliuralizmą, platų modernizmo tendencijų spektrą. Viena vertus, parodos dalyvių skaičius – 37 tapytojai, 25 grafikai ir 8 skulptoriai – iš dalies iliustruoja LDS kūrėjų proporcijas, kadangi gausiausia yra tapybos sekcija. Kita vertus, skaičiaus septyniasdešimt simbolika sietina ir su kūrybos branda apskritai, ir prie šio „jubiliejaus“ artėjančiu parodos dalyvių amžiaus vidurkiu.

34 paveikslų kolekcijoje vis dar ryški XX a. I pusės Paryžiaus mokyklos suformuota lietuvių tapybos samprata. Skambus koloritas, apibendrinta forma, dėmesys raiškiam potėpiui ir faktūrai iki šiol domina ne vieną mūsų tapytoją. Tačiau pagrindines stilistines grupes skiria temų ir motyvų atranka, savitas požiūris į skirtingas modernizmo tradicijas. Originalia liaudies meno interpretacija išsiskiria Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Augustino Savicko, Rimo Zigmo Bičiūno kūriniai. Broniaus Gražio, Gintaro Palemono Janonio, Ričardo Bartkevičiaus, Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės paveiksluose didelis dėmesys skiriamas siužeto mitologizavimui, dramatiškoms ar ironiškoms potekstėms. Gamtos motyvų transformacijos būdingos Gražinos Janinos Vitartaitės, Andriaus Giedriaus Giedrimo, Jono Daniliausko ir Solomono Teitelbaumo kūriniams. Abstrakčiosios tapybos tendencijas savitai plėtoja Ramūnas Čeponis, Irma Leščinskaitė, Violeta Juodzevičienė, Gintautas Vaičys. Skirtingus ekspresyviosios tapybos aspektus galime įžvelgti Romualdo Balinsko, Marijaus Piekuro, Arvydo Baltrūno, Raimondo Savicko, Algimanto Biguzo, Viktoro Šociko, Jolantos Teišerskytės-Stoškienės kūryboje. Dėmesiu piešiniui, simbolinei detalei pasižymi Vidmanto Jusionio ir Živilės Jasutytės darbai. Originalia socialine siurrealaus vaizdo traktuote išsiskiria Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Valentino Antanavičiaus asambliažai.

28 grafikos kūrinių kolekcijai būdinga ne tik stilistinė, bet ir technikų įvairovė. Klasikines metalo technikas (ofortą, akvatintą, mecotintą, minkštą laką, sausą adatą) meistriškai valdantys lietuvių grafikai sukuria unikalius vaizdinius. Nijolė Šaltenytė, Egidijus Rudinskas, Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, Tatjana Diščenko perteikia asociatyvią, daugiaplanę erdvę, kurią akcentuoja subtiliais tonais, smulkiais štrichais įprasminta detalė. Birutė Zokaitytė, Eglė Kuckaitė kuria ženklų kupinas, postmodernias istorijas. Vyriausybės premijos laureatė Adasa Skliutauskaitė ir Birutė Stančikaitė, naudodamos Lietuvoje retesnę litografijos techniką, atskleidžia skirtingas, natūros įspūdžių padiktuotas išgyvenimų būsenas. Spalvoto medžio raižinio technika sukurta vaizdų ritmine struktūra išsiskiria saviti Vidos Jovaišienės, Jolantos Sereikaitės, Vlado Lisaičio atspaudai. Originalius estampus, naudodama dėvėtų rūbų atspaudus ir reljefinę spaudą, kuria Jūratė Rekevičiūtė. Nijolė Vilutienė, Roberta Vaigeltaitė, Danguolė Dauknytė, disponuodamos skirtingomis technikomis, pabrėžia tapybiškumo tendenciją, kurią sustiprina spalva perteikiamas erdvės ir ritmo pojūtis. Ryškiu koloritu išsiskiria ir žaismingos segmentinių kompozicijų Laisvydės Šalčiūtės, Kęstučio Grigaliūno šilkografijos. Konceptualumu pasižymi Sauliaus Valiaus skaitmeninė spauda.

8 skulptūrų kolekcija liudija apie šiuolaikines lietuvių mažosios plastikos tendencijas. Iš bronzos, akmens ir medžio kuriamose skulptūrose varijuojamos XX a. dailės tradicijos. Alfonso Vincento Ambraziūno, Tamaros Janovos ir Stasio Juraškos kūriniuose didelis dėmesys skiriamas žmogaus figūrai ir jos transformacijoms. Antano Žukausko ir Vaclovo Krutinio skulptūrose kuriamas abstrahuotų formų asociacijų laukas, kuriame ypač svarbi kūrinio ritmika, siluetas ir faktūra. Arvydo Ališankos, Gedimino Piekuro ir Algimanto Šlapiko darbai išsiskiria konceptualumu, ironiškomis daikto idėjos variacijomis.

Antroji LDS kilnojamoji paroda suteikia galimybę ne tik pristatyti naujausius lietuvių dailininkų kūrinius, bet ir pažvelgti į Lietuvos meno tendencijas užsienio dailės kontekste. Tai puiki galimybė ir ieškoti paralelių kūrybos procesuose, ir kalbėti apie kiekvienos šalies unikalią kultūrą.

Dailėtyrininkė Rita Mikučionytė