Naujienos

Rugsėjo 9 d., ketvirtadienį, 18.30 val. foto galerijoje Fotoforum West (Adolf-Pichler-Platz 8, Innsbruck) atidaroma aštuonių lietuvių fotomenininkų Antano Sutkaus, Arūno Baltėno, Aleksandro Macijausko, Artūro Valiaugos, Romualdo Rakausko, Roko Pralgausko, Algimanto Kunčiaus ir Joanos Deltuvaitės paroda FOUR POINTS. EIGHT POINTS. Ši paroda – lyginamoji XX a. 7-8 dešimtmečio – XXI a. laikmečių, jų būvių, būsenų, vertybių, buvimo, fotografų kūrybos akistata. Aštuonių skirtingų kartų, pripažintų autorių kūryba persipindama ir išsiskirdama kalba apie pamatinius gyvenimo pjūvius. Kelios nubrėžtos paralelės – tarsi užuominos, kurios kiekvienam gali plėtotis skirtingomis trajektorijomis. Žiūrovui primesti kertiniai žodžiai suteikia galimybę priešintis sukurtam apmąstymų laukui ir įvesti savus kontekstus. Atidaryme dalyvaus LR ambasadorius Giedrius Puodžiūnas, parodos kuratorė Eglė Deltuvaitė, fotomenininkas Artūras Valiauga ir LR kultūros atašė Rita Valiukonytė. Parodą ir katalogo leidybą remia Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas.

FOUR POINTS. EIGHT STOPS

ŽMOGUS. XX a. antros pusės lietuvių fotografijai būdingas humanizmas ryškiausiai atsiskleidžia klasika tapusioje Antano Sutkaus kūryboje. Ilgus metus jo kurtuose cikluose, žmogus – pagrindinis herojus, epochos veidas, atvirai žvelgiantis į fotografą-psichologą. Šiandien archyvo lobių tyrimuose gyvenantis autorius jau keliolika metų kalba apie savo herojaus išnykimą kaip kūrybos sustojimo priežastį. Šiuolaikinėje visuomenėje jo nebėra... Paradoksalu, tačiau būtent ta pati priežastis verčia intensyviai kurti viduriniosios kartos fotografą Arūną Baltėną, fotografuojantį etninių Lietuvos regionų žmones. Jo herojai miršta kasdien, likdami tik susitaikymu ir ramybe dvelkiančiose fotografijose. A. Baltėnui svarbu per žmogų užčiuopti ir užfiksuoti mažose nutolusiose trobelėse, autentiškoje aplinkoje likusias tradicijas, papročius, vertybes, buitį... Abu autorius vienija nekritinis požiūris į žmogų – jis jiems savaiminė ir nekvestionuojama vertybė, fotografijose atsiskleidžianti kaip besikeičiančio laikmečio įrodymas.

REALYBĖ. Kritiniu, maištaujančiu požiūriu į gyvenimą ir kūrybą išsiskiria lietuvių klasikas Aleksandras Macijauskas. Sovietmečiu už savitą raišką neretai kritikuotas autorius šiandien atstovauja Lietuvos fotografijos aukso fondui. Dvidešimt metų A. Macijausko fotografuoti Lietuvos turgūs atspindi ne tik sovietmečio „ekonomikos“ specifiką, kaimo turgų kasdienybę, bet ir lietuvių identitetą, gyvenimo būdą bei tautinį savitumą. Identitetas – pagrindinė ryškaus viduriniosios kartos fotografo Artūro Valiaugos kūrybos ašis, serijoje „Kupiškio turgaus angaras“ paliečianti ir žmogaus, gyvenančio rinkos ekonomikos laikais, realybę. Ironiškas ir kvestionuojantis autoriaus požiūris į žmogaus ir daikto-prekės santykį aktualizuoja šiandienos ekonomikos prieštaringumą. Nepadailinta realybė, savitas, bet atpažįstamas stilius, kritinis mąstymas – pagrindiniai A. Macijausko ir A. Valiaugos kūrybos sąlyčio taškai.

ROMANTIKA. Nepataisomas romantikas ir gyvenime, ir kūryboje – Romualdas Rakauskas – lietuvių fotografijos poetas. Režisuotos ir atsitiktinės fotografijos iš dešimt metų plėtoto ciklo „Žydėjimas“ kalba visiems romantikams suprantama kalba: pavasaris,  grožis, jaunystė, meilė, moteris, pilnatvė, poezija-literatūra... Visa tai  būdinga ir jauno, armonika retkarčiais grojančio menininko Roko Pralgausko serijai „Visada pasiruošęs meilei“. Arčiau savo subjektų esančio fotografo darbuose šiek tiek daugiau melancholijos, šiuolaikinio pasaulio atspindžių, nesuvaidinto natūralumo. Tai būtent tas atvejis, kai kūryba – tiesioginis jų savasties atspindys ir atvirkščiai. Tarsi visa – taip pat, bet per penkiasdešimties metų slenkstį.  

EGZISTENCIJA. Algimantas Kunčius – fotografas-filosofas, preciziškai į aplinką ir fotografiją žiūrintis menininkas. Ciklas „Reminiscencijos“ – žvilgsnis į autorių supantį pasaulį, o tiksliau – savęs kaip asmenybės analizė per artimą-rūpimą aplinką, susietą mediatyvia fotografija. Darbų komponavimu, žmogaus eliminavimu kalbant apie buitį ir būtį, laiko tėkmės pajutimu, egzistenciniu požiūriu į žmogaus gyvenamą aplinką A. Kunčiaus ciklui artima Joanos Deltuvaitės fotografija.  Čia beveik niekada nepamatysi žmogaus – tik jo daiktus ir aplinką – per destrukciją ir kūrybą, estetizuotą fotografine kalba.

Eglė Deltuvaitė