*alt_site_homepage_image*
lt
de

Naujienos

RSS

JONUI MEKUI - AUSTRIJOS PRIPAŽINIMAS IR ĮVERTINIMAS

  2008 m. balandžio 1 d. Austrijos federalinis prezidentas Heinz Fischer įteikė aukščiausią šios šalies mokslo ir meno sričių apdovanojimą (tarptautiniu mastu prilyginamam Komandoro kryžiui) Niujorke gyvenančiam lietuvių kilmės režisieriui, avangardinio filmo kūrėjui, poetui ir menininkui, dažnai vadinam „amerikietiškojo avangardo kino krikštatėviu“ Jonui Mekui. Tai svarus J.Meko profesionalumo ir asmeninio indėlio avangardinio kino raidai įvertinimas. Apdovanojimo ceremonijoje Austrijos prezidentas atkreipė dėmesį į Jono Meko įvairiapusiškumą, jo avangardinio kino metaforiškumą ir pabrėžė jo įtakos svarbą daugeliui garsių Austrijos vaizduojamojo meno ir eksperimentinės kinematografijos kūrėjų. Įteikus šį apdovanojimą, Jonas Mekas tapo Austrijos Mokslo ir meno komiteto nariu. Šiam komitetui priklauso 18 Austrijos ir 18 kitų pasaulio šalių iškilių mokslo, kultūros ir meno sričių atstovų, kurie, dalyvaudami kasmetinėse diskusijose su Federaliniu prezidentu, turi didelę įtaką formuojant Austrijos mokslo ir kultūros politiką. 1955 m. įsteigto apdovanojimo laureatais ir Austrijos Mokslo ir meno komiteto nariais yra tokios pasaulinio garso asmenybės, kaip dailininkas Georg Baselitz, skulptorė ir fotografė Louise Burgeois, rašytojas Vaclav Havel, vizualinių menų atstovė Valie Export, architektas Hans Hollein, kompozitorius Kryzstoff Penderecki ir kiti. JONAS MEKAS Jonas Mekas gimė 1922 m. gruodžio 22 d. Semeliškių kaime, Biržų rajone, ūkininkų šeimoje. 1944 m. kartu su broliu Adolfu įsitraukė į priešsovietinę ir priešnacinę veiklą, buvo persekiojami ir sugauti 8 mėn. praleido karo belaisvių lageriuose Vokietijoje. 1946-1948 m. Vokietijoje, Mainco universitete studijavo filosofiją. 1949 m. atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, Niujorko miestą ir tapo filmų kūrėju. Nemokėdamas anglų kalbos J.Mekas baiminosi, kad savo poezija ar kitais raštais nepasieks auditorijos ir nusprendė, kad „kinas yra ta kalba, kuria mes galime pasiekti visus“. Tai - pomėgis, kurio dėka Jonas Mekas išgarsėjo Amerikoje. Niujorko laikraštyje "Village Voice" (Apskrities balsas) jis įkūrė filmų skyrelį, pavadintą "Movie Journal (Kino laikraštis).Vėliau (1955-aisiais) jis pats įkūrė leidinį "Film Culture"(Filmų kultūra), filmavo savo paties dienoraščius, kuriuos ilgam laikui paliko neredaguotus, rodė kitų sukurtas juostas bei pradėjo filmų gamintojų susivienijimo veiklą 1962-aisiais. J.Mekas įkūrė Filmų antologijos archyvą Niujorke, kuris buvo labai svarbus kaupiant medžiagą apie "undergroud" kiną ir jo kūrėjus. Sukūrė daug kino juostų mėgėjiška kino kamera, nematydamas principinio skirtumo tarp mėgėjiškumo ir profesionalumo, tarp dokumentikos ir vaidybinio filmo, nuolat kino kadrais "rašydamas" savąjį unikalų, labai asmenišką dienoraštį. Ankstyvieji filmai "Medžių ginklai" (The Guns of the Trees) (1961), "The Brig" (1964, Venecijos kino festivalio prizas), sukurti drauge su broliu Adolfu, artimesni tradicinio kino struktūroms. Vėlyvieji (pavyzdžiui, 1971 metų "Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą") - daugiau eksperimentiniai, paremti perdėm subjektyvia filmavimo technika. Pasaulio kinematografininkų akyse J.Mekas - kultinė avangardinio kino figūra. J.Mekas artimai bendravo ir dirbo su tokiais menininkais kaip Jurgis Mačiūnas, Andy Warhol, Nico, Allen Ginsberg, Yoko Ono, John Lennon ir Salvador Dalí. Nepaisant aktyvios kino veiklos, jis iki šiol save laiko Lietuvos poetu ir rašytoju. Jo poezija, dienoraščiai, užrašai yra skaitomi ir mėgstami. J.Meko poezijos atraminiai taškai yra draugystė, šeima, jausmų pasaulis, vaikystės prisiminimų blyksniai. Šiandien Jonas Mekas spausdina savo kūrinius, globoja kino meną ir kuria filmus. 1994 metais apie jį patį sukurtas filmas "Jonas dykumoje". Niujorke pas avangardinio kino "tėvą" stažavosi jaunieji lietuvių kino režisieriai Algimantas Maceina, Julius Žižliauskas-Ziz, Arūnas Matelis, Audrius Stonys, Artūras Jevdokimovas, Vytautas V.Landsbergis. "Muzikoje, poezijoje ar kine man gera sutikti žmones, kurie domisi tais pačiais dalykais kaip ir aš, kurie taip pat išprotėję ir jaučią tokią pačią aistrą. Patirtis svarbi bet kokiame mene, taigi apsėsti kažkokių minčių mes sukuriame atmosferą ir sąlygas kitiems, besidomintiems taip pačiais dalykais. Menas gali pakeisti, patobulinti, gali padaryti mus geresnius." - viename savo interviu sakė Jonas Mekas. 2007 m. spalį J. Mekui Prezidentas Valdas Adamkus išimties tvarka suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę. Daugiau informacijos: www.mekas.lt ir www.jonasmekas.com (anglų kalba)

 

2008 m. balandžio 1 d. Austrijos federalinis prezidentas Heinz Fischer įteikė aukščiausią šios šalies mokslo ir meno sričių apdovanojimą (tarptautiniu mastu prilyginamam Komandoro kryžiui) Niujorke gyvenančiam lietuvių kilmės režisieriui, avangardinio filmo kūrėjui, poetui ir menininkui, dažnai vadinam „amerikietiškojo avangardo kino krikštatėviu“ Jonui Mekui. Tai svarus J.Meko profesionalumo ir asmeninio indėlio avangardinio kino raidai įvertinimas.

Apdovanojimo ceremonijoje Austrijos prezidentas atkreipė dėmesį į Jono Meko įvairiapusiškumą, jo avangardinio kino metaforiškumą ir pabrėžė jo įtakos svarbą daugeliui garsių Austrijos vaizduojamojo meno ir eksperimentinės kinematografijos kūrėjų.

Įteikus šį apdovanojimą, Jonas Mekas tapo Austrijos Mokslo ir meno komiteto nariu. Šiam komitetui priklauso 18 Austrijos ir 18 kitų pasaulio šalių iškilių mokslo, kultūros ir meno sričių atstovų, kurie, dalyvaudami kasmetinėse diskusijose su Federaliniu prezidentu, turi didelę įtaką formuojant Austrijos mokslo ir kultūros politiką.

1955 m. įsteigto apdovanojimo laureatais ir Austrijos Mokslo ir meno komiteto nariais yra tokios pasaulinio garso asmenybės, kaip dailininkas Georg Baselitz, skulptorė ir fotografė Louise Burgeois, rašytojas Vaclav Havel, vizualinių menų atstovė Valie Export, architektas Hans Hollein, kompozitorius Kryzstoff Penderecki ir kiti.


JONAS MEKAS

nuotrauka iš www.jonasmekas.comJonas Mekas gimė 1922 m. gruodžio 22 d. Semeliškių kaime, Biržų rajone, ūkininkų šeimoje. 1944 m. kartu su broliu Adolfu įsitraukė į priešsovietinę ir priešnacinę veiklą, buvo persekiojami ir sugauti 8 mėn. praleido karo belaisvių lageriuose Vokietijoje. 1946-1948 m. Vokietijoje, Mainco universitete studijavo filosofiją. 1949 m. atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, Niujorko miestą ir tapo filmų kūrėju. Nemokėdamas anglų kalbos J.Mekas baiminosi, kad savo poezija ar kitais raštais nepasieks auditorijos ir nusprendė, kad „kinas yra ta kalba, kuria mes galime pasiekti visus“.

Tai - pomėgis, kurio dėka Jonas Mekas išgarsėjo Amerikoje. Niujorko laikraštyje "Village Voice" (Apskrities balsas) jis įkūrė filmų skyrelį, pavadintą "Movie Journal (Kino laikraštis).Vėliau (1955-aisiais) jis pats įkūrė leidinį "Film Culture"(Filmų kultūra), filmavo savo paties dienoraščius, kuriuos ilgam laikui paliko neredaguotus, rodė kitų sukurtas juostas bei pradėjo filmų gamintojų susivienijimo veiklą 1962-aisiais. J.Mekas įkūrė Filmų antologijos archyvą Niujorke, kuris buvo labai svarbus kaupiant medžiagą apie "undergroud" kiną ir jo kūrėjus.

Sukūrė daug kino juostų mėgėjiška kino kamera, nematydamas principinio skirtumo tarp mėgėjiškumo ir profesionalumo, tarp dokumentikos ir vaidybinio filmo, nuolat kino kadrais "rašydamas" savąjį unikalų, labai asmenišką dienoraštį. Ankstyvieji filmai "Medžių ginklai" (The Guns of the Trees) (1961), "The Brig" (1964, Venecijos kino festivalio prizas), sukurti drauge su broliu Adolfu, artimesni tradicinio kino struktūroms. Vėlyvieji (pavyzdžiui, 1971 metų "Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą") - daugiau eksperimentiniai, paremti perdėm subjektyvia filmavimo technika. Pasaulio kinematografininkų akyse J.Mekas - kultinė avangardinio kino figūra.

J.Mekas artimai bendravo ir dirbo su tokiais menininkais kaip Jurgis Mačiūnas, Andy Warhol, Nico, Allen Ginsberg, Yoko Ono, John Lennon ir Salvador Dalí.

Nepaisant aktyvios kino veiklos, jis iki šiol save laiko Lietuvos poetu ir rašytoju. Jo poezija, dienoraščiai, užrašai yra skaitomi ir mėgstami. J.Meko poezijos atraminiai taškai yra draugystė, šeima, jausmų pasaulis, vaikystės prisiminimų blyksniai.

Šiandien Jonas Mekas spausdina savo kūrinius, globoja kino meną ir kuria filmus. 1994 metais apie jį patį sukurtas filmas "Jonas dykumoje". Niujorke pas avangardinio kino "tėvą" stažavosi jaunieji lietuvių kino režisieriai Algimantas Maceina, Julius Žižliauskas-Ziz, Arūnas Matelis, Audrius Stonys, Artūras Jevdokimovas, Vytautas V.Landsbergis.

"Muzikoje, poezijoje ar kine man gera sutikti žmones, kurie domisi tais pačiais dalykais kaip ir aš, kurie taip pat išprotėję ir jaučią tokią pačią aistrą. Patirtis svarbi bet kokiame mene, taigi apsėsti kažkokių minčių mes sukuriame atmosferą ir sąlygas kitiems, besidomintiems taip pačiais dalykais. Menas gali pakeisti, patobulinti, gali padaryti mus geresnius." - viename savo interviu sakė Jonas Mekas.

2007 m. spalį J. Mekui Prezidentas Valdas Adamkus išimties tvarka suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę.

Daugiau informacijos: www.mekas.lt ir www.jonasmekas.com (anglų kalba)